2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/8/EB, numatanti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles.
Tai pagal minėto teisės akto 14 straipsnio 4 dalį ir 21 straipsnio 1 dalį yra pranešimas.
Direktyva perkelta į nacionalinę teisę tokiomis nacionalinėmis nuostatomis (1693 Kb) :
Žr. 1 priede pateiktą atitikties lentelę ir 2 bei 3 prieduose pateiktą teisės akto tekstą. Nuostatos įsigaliojo 2004 m. lapkričio 1 d.
Be to, Švedija vykdo savo įsipareigojimus pagal direktyvą Teisinės pagalbos įstatymo (rättshjälpslagen, 1996:1619, 4 priedas) ir Teisinės pagalbos potvarkio (rättshjälpsförordningen, 1997:404, 5 priedas) nuostatomis; Civilinio proceso kodekso (rättegångsbalken, 6 priedas) 5 straipsnio 6 ir 8 dalimis, 33 straipsnio 9 dalimi ir 36 straipsnio 24 dalimi; Administracinių bylų teisenos įstatymo (förvaltningsprocesslagen, 1971:291, 7 priedas) 26, 50 ir 52 straipsniais; Administracinio proceso įstatymo (förvaltningslagen, 1986:223, 8 priedas) 8 straipsniu ir Teismų įstatymo (lagen om domstolsärenden, 1996:242, 9 priedas) 48 straipsniu.
14 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka. Kompetentingų priimančiųjų ar perduodančiųjų institucijų pavadinimai ir adresai
– Teisingumo ministerija (Justitiedepartementet).
14 straipsnio 2 dalies antra įtrauka. Priimančiųjų ir perduodančiųjų institucijų kompetencijos geografinės vietovės
Netaikytina.
14 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka. Būdai, kuriais galima teikti prašymus
Teisingumo ministerija gali priimti teisinės pagalbos prašymą, pateiktą paštu, per kurjerį ar faksu, o susitarus atskiru atveju – bet kuriomis sutartomis priemonėmis.
14 straipsnio 2 dalies ketvirta įtrauka. Kalbos, kurios gali būti vartojamos pildant prašymus
Prašymas gali būti teikiamas švedų arba anglų kalba (žr. Teisinės pagalbos potvarkio 11c-d straipsnius).